užuožerė

užúožerė sf. (1), ažúožerė (r.) (1) žr. užežerė: Užúožerėj jau rugius nupjovė Nmn. Sunku pasiekt užuožerės lauką, reikia važiuot aplink ežerą, kitap nepasieksi Lš. Reikėjo man persikelt ažúožerėn Sv.